Bedarbio pašalp - MultiNOR

Bedarbio pašalpa Norvegijoje tai išmoka suteikianti finansinę paramą, kurios dydis daugiau nei 60% Jūsų ankstesnio darbo užmokesčio. Tenkinant nustatytas sąlygas, bedarbio pašalpą galima gauti 2 metus. Esant prastovoms darbe galima pasinaudoti permitteringu ir gauti taip pat didelę pašalpą.

Darbo praradimas

Jeigu buvote atleistas iš darbo arba Jūsų darbo sutartis pasibaigė, galite kreiptis dėl norvegiškos bedarbio pašalpos Norvegijos teritorijoje. Patikrinkite ar Jums priklauso ši pašalpa.

Skaitykite toliau »

Permittering

Jeigu Jūsų darbdavys išsiuntė Jus į permitteringą (priverstinių atostogų), galite kreiptis dėl norvegiškos bedarbio pašalpos ir gauti ją Lietuvoje. Patikrinkite ar Jums priklauso ši pašalpa.

Skaitykite toliau »

Bendri klausimai apie bedarbio pašalpą (dagpenger)

Kas tai yra registracijos kortelė?

Kiekvienas asmuo, gaunantis bedarbio pašalpą Norvegijoje, reguliariai kas dvi savaites siunčia registracijos kortelę (norv. meldekort) į NAV. Jos dėka NAV gauna informaciją apie asmens, gaunančio išmoką, gyvenimo padėtį. Išmokos gavėjas korteles siunčia elektroniniu būdu. Jose klausiama apie aktualią informaciją apie įsidarbinimą, ligą, dalyvavimą kvalifikacijos kėlimo mokymuose.

Kas yra darbo ieškantis asmuo?

Tai bedarbis asmuo, kuriam priklauso bedarbio pašalpa Norvegijoje. Toks asmuo užregistravo savo CV NAV sistemoje bei aktyviai ieško darbo. Be to, norint gauti pašalpą, bedarbis asmuo privalo kas 2 savaites siųsti registracijos korteles, kurių dėka NAV gali pastoviai kontroliuoti asmens, gaunančio pašalpą, gyvenimo padėtį.

Svarbu: Viena iš pagrindinių sąlygų bedarbio išmokai gauti – tai užsiregistravimas NAV kaip bedarbis asmuo, aktyviai ieškantis darbo.

Ar būtina užregistruoti CV NAV svetainėje, kad gauti pašalpą?

Taip, CV registracija NAV sistemoje yra viena pagrindinių sąlygų, norint gauti bedarbio pašalpą Norvegijoje.

Kokios yra minimalios pajamos, kurias reikia pasiekti, norint kreiptis dėl bedarbio pašalpos?

Norint gauti bedarbio pašalpą, būtina pasiekti nustatytas minimalias pajamas per paskutinius 12 arba 36 mėnesius. Už paskutinius 12 mėnesių reikia pasiekti bent 1,5 G (186 042 NOK bruto) arba per paskutinius 36 mėnesius - bent 3 G (372 084 NOK).

Ką reiškia apibrėžimas „rodiklis G“?

Bazinė suma G (norv. folketrygdens grunnbeløp) tai bazinis dydis, atnaujinamas kiekvienų metų gegužės mėnesį Norvegijos socialinio draudimo sistemoje (norv. folketrygden). Ji yra naudojama tarp kitko pensijinių balų, pensijų Norvegijoje skačiavimui. Nurodo taip pat minimalų darbo užmokestį, kurį reikia pasiekti norint kreiptis dėl bedarbio pašalpos (1,5 G už paskutinius 12 mėnesių arba 3 G už paskutinius 36 mėnesius).

Ar galima pridėti pajamas iš kitos valstybės, norint įgauti teisę į pašalpą?

Yra tokia galimybė. Tam naudojama speciali forma PD U1/SED U0002, kurią reikia pateikti kartu su prašymu. Pateikiant šią formą būtina kartu pridėti mokesčių deklaraciją iš tos valstybės. Jeigu tam tikrais metais dirbote ne tik Norvegijoje, bet taip pat kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, galite pridėti gautas pajamas, kad pasiektumėte minimalias pajamas bedarbio pašalpai gauti.

Ar socialinės pašalpos yra įskaičiuojamos į būtiną minimalų pajamų lygį?

Taip, tačiau ne visos išmokos yra įskaičiuojamos. Įskaičiuojamos yra: motinystės/tėvystės pašalpa, nėštumo pašalpa bei ligos pašalpa dėl nėštumo.

Svarbu: Pagrindinė ligos pašalpa (norv. sykepenger) bei anksčiau gauta bedarbio pašalpa nėra įskaičiuojamos į būtiną minimalų pajamų lygį kreipiantis dėl kitos bedarbio pašalpos.

Ar socialinės pašalpos yra įskaičiuojamos į išmokamos bedarbio pašalpos dydį?

Taip, į išmokamos bedarbio pašalpos sumą (nepainioti su būtinu minimalu pajamų lygiu) yra įskaičiuojamos šios išmokos: ankstesnė bedarbio pašalpa, ligos pašalpa, slaugos pašalpa, motinystės/tėvystės bei nėštumo pašalpos.

Ar gaunant bedarbio pašalpą galima toliau gauti išmokas vaikams?

Taip. Užtenka, kad į NAV padalinį, kuris išmoka Jums pašalpą už vaikus, pateiksite sprendimą dėl bedarbio pašalpos skyrimo.

Ar bedarbio pašalpa yra apmokestinama?

Taip, bedarbio pašalpa yra apmokestinama. NAV atskaito mokesčius nuo gaunamos išmokos, pateikia taip pat metinę pajamų ir atskaitymų suvestinę (Lønns- og trekkoppgave) už gaunamą bedarbio išmoką už einamus mokestinius metus.

Kokiu būdu prisijungti prie savo paskyros www.nav.no svetainėje?

Norint prisijungti prie savo paskyros NAV svetainėje, reikia pasinaudoti MinID kodais arba legitimumo kodu (norv. legitimasjonskode), kurį suteikia NAV.

Kaip dažnai reikia siųsti registracijos korteles?

Išmokos gavėjas privalo siųsti registracijos korteles kas 2 savaites (nuo pirmos kortelės išsiuntimo datos). Registracijos kortelė yra aktyvi tą dieną, kuri yra pateikta asmens, aktyviai ieškančio darbo, paskyroje.

Ar norint gauti bedarbio pašalpą reikia būti Norvegijoje?

Tai priklauso nuo gaunamos pašalpos rūšies. Permitteringo atveju galima gauti pašalpą ir nebūnant Norvegijoje (išskyrus tuos atvejus, jei nedirbate rotacijų būdu arba nesate pasienio darbuotojas). Gaunant paprastą bedarbio pašalpą (dagpenger) privalote būti Norvegijos teritorijoje. Išvykti galima išimtiniais atvejais, pvz. perkėlus pašalpą trims mėnesiams į Lietuvą arba gavus specialų leidimą iš NAV trumpam išvykimui.

Ar galima prie bedarbio pašalpos gauti priedą vaikams?

Galima kreiptis dėl priedo turint nepilnamečių vaikų. Toks priedas tai 17 NOK bruto už kiekvieną dieną kiekvienam vaikui. Kreipiantis dėl priedo, reikia prie prašymo dėl dagpenger pridėti vaiko gimimo liudijimo kopiją (vertimas į norvegų ar anglų kalbą) bei aktualų patvirtinimą apie bendrą registruotą gyvenamosios vietos adresą su vaiku (vertimas į norvegų ar anglų kalbą).

Ar gaunant bedarbio pašalpą galima gauti atostoginį priedą?

Ne. Nuo 2015 metų sausio 1 dienos atostoginis priedas bedarbio pašalpą gaunantiems asmenims nepriklauso.

Nuo ko priklauso bedarbio pašalpos dydis?

Bedarbio pašalpos suma tai 62,4% nuo bazinės sumos. Ji apskaičiuojama remiantis gautu darbo užmokesčiu bruto, kurį gavote per paskutinius vienerius arba 3 kalendorinius metus.

Kiek laiko NAV nagrinėja prašymą dėl pašalpos?

NAV turi apie 4 savaites prašymo išnagrinėjimui (laikas skaičiuojant nuo dienos, kai aktyviai darbo ieškantis bedarbis asmuo užsiregistravo NAV sistemoje). Tačiau institucija pabrėžia, jog sprendimo pateikimo laikas gali prasitęsti, pvz. dėl to, kad tuo metu bus svarstoma daugiau prašymų dėl bedarbio pašalpos.

Kas yra laukimo dienos?

Laukimo dienos (norv. Ventedager) – tai pirmos 3 nemokamos dienos be darbo, už kurias NAV neišmoka bedarbio pašalpos. Jos yra pvz. po sutarties nutraukimo arba po darbdavio nustatyto laikotarpio permitteringe.

Kada pašalpa yra išmokama?

Bedarbio pašalpa yra išmokama kas 2 savaites (dažniausiai per 2-3 dienas nuo teisingai ir laiku užpildytos registracijos kortelės išsiuntimo).

Kokia banko sąskaita yra reikalinga bedarbio pašalpos išmokėjimui - norvegiška ar lietuviška?

Pageidautina pateikti norvegišką banko sąskaitą. Tai ypač svarbu kreipiantis dėl dagpenger, kurį gaunant reikia būti Norvegijoje. Tačiau yra taip pat galimybė pateikti lietuvišką banko sąskaitą.

Ar NAV gali nutraukti pašalpos išmokėjimą?

Tokia galimybė yra. NAV gali nuspręsti nutraukti pašalpos išmokėjimą, kai pasikeičia pašalpos gavėjo gyvenimo situacija arba atsiranda abejonių dėl teisės gauti išmoką.

Kokiu būdu galima atnaujinti pašalpos išmokėjimą?

Jeigu pašalpa nebuvo mokama mažiau nei 52 savaites įsidarbinus, nuėjus tarnauti į kariuomenę arba dėl nėštumo – užtenka pateikti prašymą dėl bedarbio pašalpos atnaujinimo ir nustatyti naują išmokamos bedarbio pašalpos sumą. Ji bus nustatoma remiantis tuo laikotarpiu gautomis pajamomis, jeigu pajamos buvo gaunamos mažiausiai 12 savaičių. Jeigu pertrauka yra ilgesnė nei 52 savaitės arba 6 savaitės permitteringo atveju, norint pakartotinai gauti išmoką būtina pateikti naują prašymą dėl pašalpos.

Darbo praradimas - klausimai

Kaip turi atrodyti darbo sutarties nutraukimas?

Nors žodinis susitarimas turi tokią pat galią kaip rašytinis, tačiau nutraukiant sutartį darbdavio ar darbuotojo noru, pageidautina tai padaryti raštu. Geriausiai, jei dokumente bus pažymėta darbo sutarties nutraukimo priežastis bei dokumentas bus įteiktas asmeniškai arba persiųstas tradiciniu paštu.

Kiek laiko reikia laukti, kad galima būtų kreiptis dėl pašalpos?

Jeigu pasibaigė darbo sutarties terminas arba ji nutraukiama abipusiu susitarimu, dėl pašalpos galima kreiptis jau paskutinę darbo savaitę. Kai darbo sutartį nutraukia darbdavys, dėl pašalpos galima kreiptis pasibaigus sutarties nutraukimo laikotarpiui. Kai darbuotojas pats nutraukia sutartį, galioja 8 savaičių laukimo laikotarpis, po kurio NAV išmoka pašalpą. Prašymą dėl pašalpos išmokėjimo galima pateikti (jeigu atitinkate visus kriterijus) jau pirmą dieną pasibaigus darbo sutarčiai, bet institucija pradės mokėti pašalpą po 8 savaičių.

Kiek laiko yra išmokama bedarbio pašalpa Norvegijoje?

Bedarbio pašalpa (dagpenger) gali būti išmokama 52 arba 104 savaites. Pašalpos išmokėjimo laikotarpis bei jo suma yra apskaičiuojami remiantis darbo užmokesčiu bruto, gautu praeitais kalendoriniais metais ar per praeitus tris kalendorinius metus.

Ar galima siųsti registracijos korteles iš Lietuvos?

Reguliarus elektroninių registracijos kortelių siuntimas yra viena iš sąlygų norint gauti norvegišką bedarbio pašalpą (dagpenger). Kortelės turi būti siunčiamos iš norvegiško IP adreso. Siunčiant jas iš Lietuvos (ar kitos valstybės) galima prarasti teisę gauti pašalpą. Išimtis – pašalpos perkėlimas į Lietuvą arba būnant permitteringe. Tokiu atveju registracijos kortelės gali būti siunčiamos iš Lietuvos.

Permittering (lay-off) – klausimai

Kada darbdavys gali išsiųsti darbuotoją į permitteringą (priverstinių atostogų)?

Darbdavys gali išsiųsti darbuotoją į permitteringą tuo atveju, jeigu sumažėjo užsakymų skaičius, arba kai įvyko kažkas, kam darbdavys neturi įtakos, ir kas neleidžia atlikti darbų. Permitteringas tai paskutinė darbdavio išeitis, todėl jis privalo dėti visas pastangas, kad jo būtų išvengta.

Kaip ilgai galima būti permitteringe?

Permitteringas yra skiriamas maksimaliai 26 savaitėms su 18 mėnesių pertrauka dirbant pas vieną darbdavį. Tai taip vadinamas pašalpos laikotarpis. Jeigu išnaudojamos visos 26 savaitės ir pasikeičia darbdavys, darbuotojui priklauso naujas pašalpos laikotarpis ir nebūtina išlaukti laikotarpio tarp pašalpų.

Ką reiškia „darbdavio laikotarpis“?

Siunčiant darbuotoją į permitteringą, darbdavys privalo jam išmokėti atlyginimą per pirmas 10 darbo dienų (skaičiuojant nuo dokumento, patvirtinančio siuntimą į permitteringą, išrašymo datos). Po 10 dienų yra 3 nemokamos, taip vad. laukimo dienos, po kurių priklauso pašalpa iš NAV. Po 3 savaičių, kai NAV išmoka bedarbio pašalpą, vėl seka 5 dienų darbdavio laikotarpis.

Ar būnant permitteringe galima būti Lietuvoje?

Jeigu keliaujate Lietuva-Norvegija mažiausiai kartą per savaitę (esate taip vad. pasienio darbuotojas) arba dirbate rotacijų sistema, galite gauti bedarbio pašalpą Lietuvoje (tai liečia tik permitteringą).

Kas tai yra rotacijų sistema?

Tai yra darbo sistema, kai skaičiuojamas yra darbo laikas, o darbuotojas išdirbtus viršvalandžius išnaudoja kaip laisvadienius ir juos praleidžia savo šalyje. Pavyzdžiui: darbuotojas dirba 6 savaites, po to turi 2 laisvas savaites. Rotacijų sistema yra plačiai paplitusi tarp darbuotojų, dirbančių laivų statyklose.

Ar darbdavys gali atleisti darbuotoją, jeigu jis yra permitteringe?

Tokia galimybė yra. Jeigu taip atsitiko, galioja sutartyje nurodytas sutarties nutraukimo laikotarpis.

Pašalpa bedarbiams Norvegijoje